Artėja me(studen)tų galas.

Nežinau kodėl, bet tinklaraštį norisi rašyti tik tada, kai turiu pilną sąrašą kitų daaaaaaug svarbesnių darbų, pavyzdžiui, kursinis darbas. Nežinau kaip darbo vadovas dar nepadavė manęs į teismą už totalų jo laiko švaistymą, bet kol kas viskas pakenčiamai neblogai. Na bet mes čia šiandien susirinkome ne apie mano vargus pakalbėti, nors iš dalies ir apie tai.

Artėja nauji metai, o tai reiškia, kad semestras keliauja anapilin, o sesija jau trina rankom ir šypsosi, nes žino, kad sutrins daug nekaltų sielų į miltus. Mano studijos jau pamažu eina į pabaigą, todėl jaučiuosi sukaupusi nemažai patirties bei išminties bei galiu apšviesti visą inteligentiją kaip apsišarvuosi sesijai arba kitaip "Kaip nepanirti į alkoholizmą, anoreksiją ar šiaip kokį velnią gruodžio - sausio mėnesiais". Tokia tema kursinį darbą per kelias valandas parašyčiau...

Visų pirma pradėkim nuo to, kad šitame kare vienas lauke ne karys, todėl suburti savo šaiką yra b ū t i n a, nes patikėk bus akimirkų kai subinė degs ryškiau nei olimpinė ugnis. Tokiais atvejai gyvybiškai svarbu turėti kurso draugus, kurie ne tik morališkai bet konspektais ar kita pagalba ištemps Tave, bet būk pasiruošęs Jiems atsidėkoti tuo pačiu. Taip draugystė tampa kartu ir abiem pusėm naudingu sandėriu.

Pirmakursiai bei antrakursiai, pasinaudokite savo padėtimi ir paeksperimentuokite su mokymosi metodais, kad galėtumėte įvertinti savo gebėjimus suktis iš padėties, rašyti rašto darbus naktim, skaityti tekstus turbo greičiu ir t. t. Tokiu būdu, atėjus sunkiems laikams, kaip pavyzdžiui 3 ir 4 kursui, galėsite realiai suvokti koks Jūsų pajėgumas ir taip maksimaliai sumažindami laiko sąnaudas efektyviai darysite darbus, nes jų bus daaaaaug (kriminologams tai tikrai). Tai padės bent iš dalies subalansuoti socialinį gyvenimą, miegą, studijas, bei darbą. 

Kalbant apie balansą, reikia nepamiršti poilsio svarbos. O kad būtų laiko ne panikuoti bet tai daryti ir horizontalioje padėtyje, reikia turėti bent kažkokį supratimą kas vyksta universitete. Todėl nepatingėk susižiūrėti kada kokie koliokviumai, pristatymai, ar kitoks velnias, kuris reikalaus bent minimalių pastangų. Bent šiek tiek pasidėliojus dalykus kalendoriuj supranti kiek laiko gali leisti gulėjimui ir žiūrėjimui į lubas, o kiek teks atiduoti verkimui ir sūpavimuisi prie knygų. Laisvą laiką gali skirti kam tik širdis geidžia, nuo apsivalgymo prie filmo iki sielos išprakaitavimo sporto salėj. 

Nors pati asmeniškai rekomenduoju paverkti bent kartą į mėnesį, šiaip labai padeda pozityvo skleidimas ir vienas kito palaikymas kursiokų tarpe. Juk visi žino ir visi supranta kad šikna, tai kodėl iš to nepasijuokti! Juokas ir geros emocijos labai užkrečiamos ir tikrai reikalingos emociškai sunkiu momentu. Atsiradus tam bendrumo jausmui supranti, jog Tu ne vienas, ir kad kartu viską įveikti yra daug paprasčiau (apie ką jau kalbėjau pradžioje).

NEAPSIKRAUK! Atrodo lengviau pasakyti nei padaryti, bet patikėk, akimirka kai supranti, kad neverta panikuoti ir bijoti to, kas laukia (kalbu ne tik apie baisiąją sesiją bet ir apie kitas studijų "linksmybes") - gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Darbai patys nepasidarys, panika ir baimė jų už Tave irgi neparašys, todėl tai tik savęs alinimas ir laiko švaistymas. Bet tam, kad jaustumais užtikrinta, turi žinoti realias savo galimybes (apie tai taip pat jau minėjau). Motyvuok save tuo, kad viskas turi pabaigą, todėl ir darbai galiausia baigsis ir galėsi pailsėti.

Na o jei jau viskas eina velniop, nepamiršk, egzistuoja PERLAIKYMAS, taigi kad ir kaip viskas yra dabar, galiausiai viskas bus gerai!