1 skyrius
...jau temo, bet mudvi su mama vis dar šnekučiavomės gerdamos arbatą. Juk taip seniai nesimatėm! Aš vis skundžiausi, kaip man atsibodo studijos, o ji kaip visad ragino dar šiek tiek pakentėti, nes liko visai nebedaug ir sakė, jog didžiuo... Staiga pabudau ir pajutau kaip skruostu teka ašara. Puiki dienos pradžia... Patryniau akis, čiupau telefoną ir susiraukiau nuo ryškios ekrano šviesos - laikrodis rodo 5:18. Fantastika. Jokių būdu nesikelsiu...pagalvojau. Padėjusi telefoną į šalį nusisukau tikėdamas numigti dar bent kelias valandas, bet nejučia visa tą laiką pražiūrėjau pro langą. Kažkoks absurdas!! Tariau atsidusdama ir nenorom pakėliau sunkią galva nuo pagalvės. Nusižiovavau. Saulė jau pamažu kilo, o pirmieji spinduliai veržėsi pro langą lenktyniaudami vienas su kitu. Nejučia šyptelėjau, gal šiandien viskas ir nebus taip blogai, pagalvojau ir pagaliau įsispyrusi į pūkuotas šlepetes pakilau iš lovos. Visos mintys sukosi tik apie puodelį karštos arbatos, todėl arbatinukas jau šilo,